Kada moteriskes kartu susitare ir “uzsuko“ maista, situacija susikloste, kad reikejo isvykti. Rugsejo 18 d. pasiemiau savo krepsi, pasukau Lazdiju link. Stabdomi lietuviai nenoriai stojo. Iki vakaro nevapyko net sienos kirsti, miegoti atsiguliau kazkur pamiskeje nepasiekus Alytaus. Bekurstant nakti lauza kad nesusalti, toptelejo isvada, kad visgi Dalka, pasirasiusi Iganalinos AE uzdaryma yra totali debile: neisivazduoju, kaip butu teke issimiegoti be sausiuoliu lauzo, kuri teko kurstyti atsikelus kas pora valandu. Silumos energija reikalinga kiekvienam, jos savanoriskas atsisakymas prilygsta savizudybei. Taigi, konkreciai – Dalia Grybauskaite, AE atzvilgiu, yra totali debile. Kaip ir visi, isstoje uz AE uzdaryma.
Sekancia diena pametejo iki Alytaus, o veliau — iki Lazdiju. Mazdaug du simtus metru pries pasienio uoza stovi apluzes medinis namas, pries kuri stovi didele obelis: aplink pilna kabojo lietuvisku obuoliu — tu paciu paciu, su raudonais dryzeliais, kurie baigiasi rugsejo pabaigoje. Pripuoles pradejau kimsti, ir i krepsi ir i kisenes. Malonumas neapsakomas — nuo ju bloga nepasidaro.
“Laba diena! Gal dokumenta koki turit? — prie pasienio sustabde pasenietis. “Zinoma!“ Tiesiu jam asmens tapatybes kortele, o galvoje sukasi — tu tikrink greiciau, nes as taip noriu tu obuoliu, kuriu pilnos kisenes pupsojo. “Einu i Bialystoka. Sugrisiu sestadieni.“ — cia kiek sumeluoti teko, bet man ne motais buvo, nes galvoje sukosi tik oboolys, kuriu jau geri tris kg buvo skrandyje: cia ta pati geriausia lietuviska rusis, greitai gendanciu, raudonai geltoni, neapsakomas skonis, burnoje tirpsta. Pasienietis grazino kortele, neskubedamas patekau neutralu ruoza, issitraukiau obuoli. Lenku puseje keitykloje man iskeite pinigus, gavau zlota ir asuoniasdesimt grasiu — tai beveiki visi pinigai kelioneje, kuriu net nesunaudojau.
Ten, po sienos, is karto gyvenviete, gerai sutvarkyta, kur po kaire nakvynes ir pusryciu namai, o po desine — gerai sutvarkytas ezeras su puikia pakrante. Pusvalandi praleidau vandenyje nepaisant oro. Sauleta buvo. (Tiesa, siokios tokios maudynes buvo ir pries pasieni. Ten po kaire yra ezeras, bet krantas tai prastas.)
Po pusvalandzio beeinant sustojo ir paeme lenkas. Iki pat Bialystoko. Puikus pasnekovas. Ipusejes, neiskentes teske: “Nu, tai pasakyk, ka ten jusiskiai apie Pilsudski raso?“. “Man geda prisipazinti, bet nezinau!“ Bet Vilniaus krasto istorija isdesciau, lietuviu mentaliteto atmosfera jame taip pat. Paminejau ir Onutes Narbutaites “Centones Meae Urbi“ ir pan., situacija su “Lietuovos okupacijos“ aktu ir kam ji buvo reikalinga ir logiska isvada gavosi, kad kaip lietuviui (visu pirma man) yra geriau gyventi Kaune. O gyvenimas Vilniuje lietuviui yra “protivopokazan“. Nes nera jokios lietuvybes jame, o nerusakalbiui stresas gali buti per didelis. Pamineti teko ir degeneratu (Sasnauskas visu pirma ir kiti) laiska Lenkijai, kuris buvo isspausdintas The Economist su zurnalisto komentaru “na zinote!“. Ten Sasnauskas kliedi mazdaug: “broliai lenkai, uz ka jus mus musate“.
Lenkijoje su autostopu jukiu problemu. Jau vakare buvau Varsuvoje.
Andrius Burlėga 